__TOC__ dangus ()
rzeczownik, rodzaj męski (1.1) niebo
(1.1) Dangus yra mėlynas. → Niebo jest niebieskie.
(1.1) giedras dangus → pogodne niebo
dangoraižis dangiškas nukristi kaip iš dangaus → spaść z nieba • po atviru dangumi → pod gołym niebem • tarp dangaus ir žemės → między niebem a ziemią • jaustis kaip septintame danguje → być w siódmym niebie • už kantrybę dangų gausi
dangus ()
rzeczownik, rodzaj męski (1.1) niebohttps://iecor.clld.org/values/108-145-1